Menu
Išdidinti 
Credo:
Veikla, rutina mus dažnai užsuka į vis naujų darbų ratą. Nors bėgdami giliai širdyje jaučiame, kad turėtų būti ir kitas kelias veikti, vengiam sustoti, nes esam labai užsisėmę. Kartais būnam praradę viltį. Jei viltis prigęsta, tai nereiškia, kad žlugo viskas. Gal tik mūsų lūkesčiai buvo neadekvatūs. Kol žmogus turi viltį ir tikėjimą, tol pajėgia veikti, kurti, gyventi.
Supervizija – puiki erdvė paieškai naujo būdo keliauti, kitą kelią surasti, refleksijos pagalba mokytis, profesiškai stiprėti.
Išsilavinimas:
- 1991-1995 m.m. Sociologijos bakalauras, Vytauto Didžiojo universitetas;
- 1995-1997 m.m. Socialinio darbo magistras, Vytauto Didžiojo universitetas;
- 1998 m. stažuotė Socialinis darbas su senais žmonėmis, Alabamos universitetas, JAV;
- 2002-2004 m.m. Supervizoriaus kvalifikacija, Miunsterio akademija, Vokietija; Vytauto Didžiojo universitetas
Darbo patirtis:
- 1998-2004 m.m. vyr. socialinė darbuotoja, direktorės pavaduoja Kauno kartų namai;
- 2004-2005 m.m. tarptautinių ryšių skyriaus specialistė, Kauno kolegija;
- 2005-2008 m.m. direktorė, Motinos ir vaiko labdaros paramos fondas „Aušta“;
- 2006-2015 m.m. dėstytoja, studijų programa Socialinis darbas medicinoje, Lietuvos sveikatos mokslų universitetas.
Supervizijų metu derinu supervizijos ir koučingo metodus. Domiuosi paslaugų integralumu, organizacijų vertikaliosios ir horizontaliosios integracijos plėtote. 2004 – 2008 m.m. vedžiau supervizijas kartu su Gualthérie Elizabeth van Weezel (supervizore ir koučere iš Olandijos) socialinės globos įstaigose. Supervizuoju organizacijas, komandas, grupes, vedu individualias supevizijas, supervizuoju studentus socialinio darbo studijų metu.
Hobis:
lietuviškos paveldas, folkloras.
Supervizuotų asmenų atsiliepimai:
„Supervizorė švelni, bet reikli…<…>. Mums kaip komandai tiko, jūsų ramumas <…> Supervizijų pastiprinta ėmiausi pokyčių. Pasirodo, įmanoma…“ (2015 m. pasisakymai supervizuojamųjų. Komandos supervizija, Socialinių paslaugų centras).
„Džiaugiuosi, jog per supervizijos procesą su komanda ėjome po truputį, bet visada į tikslą. Atėjom su nerimu ir baime, bet vėliau laukdavom supervizijų, nes spręsim mūsų problemas, iškylančius klausimus. Nustebino, kad sudėtingas temas galima gvildenti minimalios įtampos dvasioje“ (2013m., komandos supervizija, NVO);
„Po kiekvienos supervizijos išeidavau su palengvėjimu, atsivėrė nauji matymo kampai, apie kuriuos niekad nebuvau pagalvojus“ (2012 m., socialinė darbuotoja).
