Supervizija – profesionali konsultacinė pagalba medicinos darbuotojams

Medicinos specialistai kaupia profesines žinias ir stiprina klinikinius įgūdžius ilgamečių studijų ir klinikinio darbo metu. Tačiau pati medikų bendruomenė atpažįsta, kad savo praktinėje veikloje vis dažniau susiduria su iššūkiais, kylančiais dėl sudėtingų tarpusavio santykių su pacientais, kolegomis, vadovais, kontroliuojančiomis institucijomis. Nors profesinių santykių klausimams studijose skiriama vis daugiau dėmesio, jokia studijų programa negali numatyti tos realybės, su kuria susidurs medicinos darbuotojai [1]. Medicinos praktikos kontekstas – sisteminiai iššūkiai ir pokyčiai, vykstantys sveikatos priežiūros sistemoje ir pačiose organizacijose – taip pat veikia kaip papildomas įtampos šaltinis.

Supervizijoje kuriama saugi erdvė, kurioje galima analizuoti situacijas iš skirtingų perspektyvų, atpažinti tas sritis, kuriose sveikatos priežiūros specialistai norėtų tobulėti ir kartu ieškoti būdų iššūkiams spręsti.

Klausimai / temos, kylančios medicinos darbuotojams supervizijų metu gali apimti:

•        santykius su pacientu (šeima): nepasitenkinimai, reikalavimai;
•        kolegų tarpusavio santykius: konfliktai, bendradarbiavimas;

•        vadovavimą ir santykius su vadovu: darbo krūvis, įvertinimo stoka, (ne)lojalumas;
•        organizacijos kultūros klausimus: tradicijos, informacijos sklaida (komunikacija);
•        perdegimą ir asmeninį ir profesinį augimą ir kt.

Supervizija sudaro sąlygas tobulinti savianalizės, reflektavimo, empatijos, socialines emocines, komunikacijos, konfliktų valdymo, lyderystės, komandinio darbo, grįžtamojo ryšio suteikimo / priėmimo ir kitas bendrąsias profesines kompetencijas.