Close

Naujausi straipsniai

KLAUSIMŲ GALIA
Šiuo metu visas pasaulis išgyvena nežinomybę dėl pandemijos. Yra įvairių kraštutinumų, kai žmonės desperatiškai...
įkelta Jul 20, 2020 | autorius Irina Šiaudvytienė
Supervizija žmonėms, dirbusiems karantino sąlygomis
Supervizorių asociacijos nariai Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos kvietimu prisijungė prie iniciatyvos teikti...
įkelta Jun 26, 2020 | autorius Ramunė Gecaitė
Ką veikiame kai „viskas gerai“?
Bendraudama su socialiniais darbuotojais, lydinčiais sudėtingas šeimas, pastebėjau labai panašią tendenciją, kuria...
įkelta May 19, 2020 | autorius Rita Škriadaitė Vrubliauskė

Supervizija Lietuvoje 2019 metais: skaičiai, sritys, formos

Įkelta: Apr 3, 2020 | Autorius: Irina Šiaudvytienė | Kategorija: Aktualijos, skelbimai, įvykiai, naujienos

2019 metais supervizijos paslaugomis pasinaudojo 2669 dalyviai. Tai yra 44 proc. daugiau nei prieš metus! Šie skaičiai rodo, kad supervizijos poreikis Lietuvoje didėja. Augimas vyksta maždaug tolygiai, nes pasiskirstymas tarp sričių yra panašus, kaip ir 2018 metais.

Kaip matyti 1 paveiksle, supervizija labiausiai paplitusi socialinio darbo srityje, mažiausiai - medicinoje. Jai 2020 metais planuojame skirti daugiau dėmesio. 

Sritys

1 pav.

Jei apžvelgtume visus supervizijos procesus pagal užsakovus, tai taip pat išlieka panaši situacija, kad daugiausia supervizijų užsako valstybinės įstaigos. Tai galima numanyti iš 1 paveikslo, nes socialiniai darbuotojai dažniausiai dirba valstybinėse įstaigose. Jei palygintume skaičius, tai užsakymų skaičius viešajame sektoriuje išaugo daugiau nei dvigubai (2018 m. - 125, 2019 m. - 266 procesai)

Laukai

2 pav.

Apžvelgiant duomenis per supervizijos formos prizmę, galima išskirti tris pagrindines (grupės, komandos/organizacijos ir individuali) ir pastebime, kad jos yra maždaug tolygiai pasiskirsčiusios. Tuo tarpu, jeigu pažvelgtume giliau, vadovo supervizijų sumažėjo nuo 18 proc. iki 8 proc., bet užaugo organizacijos procesų nuo 4 proc. iki 8 proc. Galbūt vadovo supervizijos išsivystė į organizacijos? Šiek tiek sumažėjo grupės ir padidėjo komandos supervizijos procesų (apie 6 proc.).

Formos

3 pav.



Daugiausia procesų (61 proc.) vyko didžiuosiuose Lietuvos miestuose: Vilniaus mieste ir rajone – 125  (2018 m. - 63), Kauno mieste ir rajone – 67 (2018 m. - 65), Klaipėdos m., ir raj. – 48   (2018 m.- 22). Įdomu tai, kad Vilniaus ir Klaipėdos regionuose procesų skaičius, palyginus su 2019 m., padidėjo dvigubai. Teritorinė įvairovė taip pat yra pakankamai didelė. Tai galima pamatyti 3 paveiksle - supervizija vyko 41 savivaldybėje:

Savivaldybės                                                                                         

4 pav.

Svarbu paminėti, kad supervizoriai veikė ne tik tiesiogiai dirbdami su klientais. Vyko ir sklaida:

  • Supervizijos pristatymas 

    • Vilniaus soc.pedagogams, kurie dirba pirmus metus.

    • Utenos pedagogams mokytojų konferencijoje.

    • Šiauliuose švietimo darbuotojų konferencijoje.

    • Kėdainiuose medicinos darbuotojams.

  • Pranešimai: 

    • “Socialinio darbuotojo ir jo padėjėjo profesinio tapatumo formavimasis supervizijoje” (I. Dirgėlienė)

    • “Socialinio darbo supervizijoje gimsta bendradarbiavimo idėjos: nuo minties link veiksmo” (I. Dirgelienė)

    • “Sisteminių pokyčių išgyvenimas vaikų globoje: kaip gali padėti supervizija?” (I. Dirgėlienė)

    • “Supervision in social work: Lithuanian case” Varšuvos universitete (I. Dirgėlienė)

    • “Kontroliuoti nekontroliuojama: lietuviškojo socialinio darbo mission impossible” (B. Švedaitė-Sakalauskė)

    • “Socialinių darbuotojų grupės supervizija - erdvė kliento motyvavimo temoms tyrinėti” (L. Bartusevičienė)

  • Profesionalios supervizijos studijų viešinimas.

  • Kontaktas su Jaunųjų gydytojų asociacija.

  • Susitikimas su SADM vadovybe viešinant superviziją.



 Parašyti moksliniai straipsniai:

  • “Apie supervizijos naudą: socialinių darbuotojų ir pedagogų patirtys” (L. Abromaitienė);

  • “Supervizija socialinio darbo studijose kaip profesinė repeticija” (A. Kiaunytė);

  • “Vaiko globos sisteminė pertvarka kaip iššūkis socialinių darbuotojų profesionalumui: kas parodo supervizijos ir intervizijos poreikį?” (A. Kiaunytė);

  • “Profesinio pašaukimo ugdymas supervizijoje” (I. Dirgelienė);

  • “Socialinio darbuotojo lūkesčiai supervizijai kaip atsakas į praktikos lauko kompleksiškumą ir neapibrėžtumą” (R. Naujienienė, J. Ruškus, J. Eidukevičiūtė)

Taip pat svarbu paminėti, kad supervizoriai irgi kėlė savo kvalifikaciją. Domėjimosi sritys yra tikrai įvairios:

  • Seminaras praktikos vadovams Vokietijoje “Agilus vadovavimas”.

  • Mokymai aukščiausio lygio vadovams apie interesų derinimą ir bendradarbiavimą.

  • Metų trukmės vadovų mokymai.

  • Pasaulinė lyderystės konferencija.

  • Tarptautinė konferencija “Working group relations conference with training group: the dance of leaders and followers: giving and taking authority in role”.

  • Seminaras apie darbo santykius ir mobingą.

  • Seminaras Lenkijoje “Komandinė supervizija probacijos sistemoje”.

  • Konferencija “Toksiškas elgesys organizacijoje: priežastys, pasekmės, sprendimo būdai”.

  • Adventure therapy.

  • Improvizacijos treniruotės.

  • Mediacijos mokymai.

  • Seminarai apie Nesmurtinį bendravimą.

  • ANSE vasaros universitetas.

  • Dalyvavimas organizacijos supervizijoje Belgijoje.

  • Podiplominės grupinės analizės studijos ir praktika.

  • Teorinis praktinis seminaras “Psichoterapijos tyrimai: egzistencinis-fenomenologinis požiūris” (UK).

  • Seminaras “Intermodalinė dailės terapijos technika “Šeimos žemėlapis”.

  • Seminaras “Kaip pasinaudoti šeimos turimais resursais skatinti motyvaciją ir bendradarbiavimą”.

  • Individuali supervizija

  • Dalyvavimas kontrolinėje supervizijoje, kurią vedė Estijos supervizorių asociacijos prezidentė Helen Ehrenbusch.

Galime pastebėti, kad yra nemažai ilgų, kelių dienų mokymai, užsienio konferencijų. Trečdalis jų skirta vadovams, tad supervizoriams tikrai aktuali tema kaip kas vyksta organizacijoje, kad būtume kuo didesniu resursu supervizuojamiems vadovams.

Close