Close

Naujausi straipsniai

Supervizija žmonėms, dirbusiems karantino sąlygomis
Supervizorių asociacijos nariai Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos kvietimu prisijungė prie iniciatyvos teikti...
įkelta Jun 26, 2020 | autorius Ramunė Gecaitė
Ką veikiame kai „viskas gerai“?
Bendraudama su socialiniais darbuotojais, lydinčiais sudėtingas šeimas, pastebėjau labai panašią tendenciją, kuria...
įkelta May 19, 2020 | autorius Rita Škriadaitė Vrubliauskė
Supervizija Lietuvoje 2019 metais: skaičiai, sritys, formos
2019 metais supervizijos paslaugomis pasinaudojo 2669 dalyviai. Tai yra 44 proc. daugiau nei prieš metus! Šie...
įkelta Apr 3, 2020 | autorius Irina Šiaudvytienė

SUPERVIZUOJAMASIS IR SUPERVIZORIUS: KELIONĖS PRADŽIA

Įkelta: Sep 23, 2019 | Autorius: VAIVA MAČIEŽAITĖ - KAZLAUSKIENĖ | Kategorija: Paprastai

Žmogų pas supervizorių gali atvesti įvairūs motyvai. Keletą iš jų galime pafantazuoti:

  • noras tobulėti, augti savęs pažinime, savo santykiuose su kolegomis, reflektuojant įvairias darbe sutinkamas situacijas;
  • besikartojančios konfliktinės situacijos su kolegomis ir vadovu keliančios nuolatinį stresą;
  • nenoras eiti į darbą, sekmadienio nerimas dėl pirmadienį prasidedančios darbo savaitės;
  • nepasitenkinimas esamomis darbo sąlygomis: darbo užmokesčiu, darbine atmosfera, organizacijos kultūra ir t.t. ir panašiai

Žmogų pas supervizorių gali atvesti įvairūs motyvai. Keletą iš jų galime pafantazuoti:

  • noras tobulėti, augti savęs pažinime, savo santykiuose su kolegomis, reflektuojant įvairias darbe sutinkamas situacijas;
  • besikartojančios konfliktinės situacijos su kolegomis ir vadovu keliančios nuolatinį stresą;
  • nenoras eiti į darbą, sekmadienio nerimas dėl pirmadienį prasidedančios darbo savaitės;
  • nepasitenkinimas esamomis darbo sąlygomis: darbo užmokesčiu, darbine atmosfera, organizacijos kultūra ir t.t. ir panašiai

Bet kuriuo iš šių išvardytų atvejų žmogus ateina pas supervizorių tikėdamasis kokių nors pokyčių savo profesiniame lauke: pagerėjusių santykių, išspręstų problemų, tvirto sprendimo keisti darbą ir panašiai.

Kas yra tas, pas kurį žmogus ateina? Kas yra superviorius? Mąstant apie supervizoriaus vaidmenį vaizduotėje iškyla du filmai: Georgijaus Danelijaus  „Kin dza dza“  ir Andrejaus  Tarkovskio „Stalkeris“.

Filmo „Kin dza dza“  veikėjas, kuris pačiu neįprasčiausiu būdu pateko į kitą planetą, bet jo sveikas protas negali pripažinti, kad jis kitoje planetoje. Tuomet ką jis daro? Jis sugalvoja, kad tai yra viena iš žemės dykumų – Karakumai, pagal saulę nusistato kryptį ir vietovę į kurią keliaus – Ašchabadas. Bekeliaujant jiems po truputį veriasi tikrovė ir aiškumas, kad tai kita planeta, su visai kita kultūra, kalba, tradicijomis … Tačiau pirminei įtampai išgyventi ir neapibrėžtumui suvaldyti reikėjo nusistatyti radimosi vietą protui ir logikai pažįstamomis koordinatėmis.

Kitame filme pagrindinis veikėjas Stalkeris – žmogus, vedantis kitus į paslaptingą zoną, kurioje vyksta keisti ir nenumanomi dalykai. „Stalkeris – žodis, kuris kilo iš anglų kalbos veiksmažodžio „to stalk“ – paslapčia sėlinti, labai tyliai. Filme taip įvardijama profesija tų, kurie turi ypatingą tikslą: tie, kurie kerta sieną ir skverbiasi į uždraustą Zoną“ (iš Andrejaus Tarkovskio ir Tonino Guerra pokalbio).

Dažnai supervizorius savo kelionę su supervizuojamuoju pradeda kaip filmo „Kin dza dza“ veikėjas: diagnozuoja problemą ir bando eiti jos išsprendimo link, tačiau kelionės metu susiduria su kito žmogaus planeta, joje slypinčiomis baimėmis, nerimais išeinančiais įvairiomis gynybomis, pasipriešinimais, įtampomis. Tuomet supervizoriui belieka labai tyliai eiti, paslapčia sėlinti ir kartu su tuo žmogumi leistis į paslaptingą kito žmogaus „zoną“.

Šioje kelionėje nesaugu yra abiems – ir supervizoriui ir supervizuojamąjam, nes išeinama iš saugios komforto zonos į streso ir įtampos zoną, kurioje ir gali vykti pagrindiniai pokyčiai asmens gyvenime. Išėjimas yra nesaugus  veiksmas. Įtampa, stresas nėra vienas iš maloniausių pojūčių, ypač kai jis pasiekia pakantumo ribą, jis sukelia stiprias emocijas, nerimą, susirūpinimą.  Nedidelis stresas veikia teigiamai, skatina veiklumą, išradingumą. Tačiau labai stiprus, dažnai pasikartojantis arba užsitęsęs stresas gali sukelti įvairias ligas: insultą, migreną, hipertoniją, stenokardiją, miokardo infarktą, opaligę, alergines ligas. Sergamumas ir mirtingumas nuo šių ligų stresą patiriantiems žmonėms yra 1,8 – 2,2 karto dažnesnis. Tikėkimės, kad supervizijos metu žmogus negaus daugiau streso ir įtampos nei jos jau turi. Tačiau supervizijos metus galime įtampą panaudoti esminiams pokyčiams bei išsivadavimui nuo per didelės gyvenimo įtampos jei ją tokią patiria.

Close