Close

Naujausi straipsniai

Supervizija medicinos darbuotojų profesinei gerovei: poreikis ir galimybės
Astos Kiaunytės, Indrės Indrelienės, Laimos Abromaitienės ir Artūro Razbadausko atliktas tyrimas parodė, kad...
įkelta Jan 30, 2024 | autorius Asta Kiaunytė, Indrė Indrelienė, Laima Abromaitienė, Artūras Razbadauskas
Supervizijos yra efektyvi priemonė medikų profesinei gerovei stiprinti
2021 metais kelios mūsų asociacijos narės dalyvavo Jaunųjų gydytojų asociacijos pilotinėje iniciatyvoje, kurios metu...
įkelta Jan 23, 2024 | autorius Irina Šiaudvytienė
KONFERENCIJA Sveikatos priežiūros specialistų profesinių santykių stiprinimas: kuo gali būti naudinga supervizija?
Kviečiame visus asmens ir visuomenės sveikatos priežiūros specialistus dalyvauti konferencijoje ir susipažinti su...
įkelta Jan 18, 2024 | autorius Sigita Žebrauskienė, Aušra Bačėnė

APIE LAIKĄ – TRUMPAI. NES NĖRA KADA...

Įkelta: Sep 23, 2019 | Autorius: RITA AUGUTIENĖ | Kategorija: Paprastai

Šiandien daugelis mūsų sakome, kad gyvenimo tempas nuolat greitėja – mes norėtumėm daug ką nuveikti, pamatyti, sužinoti, bet… neturime laiko.

Šiandien daugelis mūsų sakome, kad gyvenimo tempas nuolat greitėja – mes norėtumėm daug ką nuveikti, pamatyti, sužinoti, bet… neturime laiko.

Konsultuojant tiek komandas, tiek ir pavienius asmenis pirmoji problema, su kuria susiduriama, yra tai, jog labai sudėtinga rasti LAIKO. Pirmiausia – laiko susitikti ir pasikalbėti apie šią problemą, na o vėliau pastebimas chroniškas keleto minučių, valandų, dienų, savaičių, mėnesių ar net metų stygius. Laiko trūkumas – viena iš dažniausiai pasitaikančių temų supervizijoje. Kartu su prof. Z. Baumanu kviečiame visus skubančius pabandyti užduoti sau ir kitiems žmonėms keletą klausimų:

  • Nuo ko bėgame?
  • Kas mus stumia iš už nugaros?
  • Koks mūsų bėgimo tikslas?

Pabandykime paieškoti atsakymo į šiuos klausimus – tekstas trumpas ir daug laiko jį perskaityti neužims. Ar rasite keletą minučių?

Seniau žmonės bėgo nuo nelygybės, neteisybės, nedarbo, skurdo, ligų, nuo to, kas buvo bloga ir neteisinga. Tuomet didžiajai daugumai žmonijos buvo svarbu tiesiog turėti maisto, pastogę, pasigaminti pačius būtiniausius daiktus. Christopheris Bryantas ir kiti evoliucijos antropologai sako, kad medžiotojų ir maisto rinkėjų gentys prasimanydavo maisto tik tiek, kiek jo reikėjo alkiui numalšinti. Laisvu laiku žmonės darydavo tai, kas nekelia streso: vieni kitiems pasakodavo istorijas, snūduriuodavo, dykinėdavo, žaisdavo su vaikais… Kasdieniai poreikiai ir stūmė žmoniją iš už nugaros. Tie, kurie susitvarkė su kasdienių poreikių tenkinimu, galėjo ramiai gyventi pagal įpročius bei remdamiesi ankstesne sėkminga patirtimi praleisti gana saugų, ramų, pastovų gyvenimą.

Šiandien mes taip pat bėgame nuo mus kamuojančių nemalonumų, nepatogumų, tačiau vargiai besame užtikrinti, kas mūsų gali laukti ateityje. Mes nesame užtikrinti, kad nuėję miegoti pabusime tam pačiam pasauly kaip vakar, ir ar viskas bus gerai, o gal pernakt tapsime bedarbiais? Galbūt prasidės finansų krizė, gal bus priimti nauji įstatymai ir “liksite prie suskilusios geldos”, gal nepasiteisins investicijos, išduos partneriai ar kolegos, pasikeis politinės partijos, vadovai nuspręs pasiieškoti jaunesnių bei mažiau kainuojančių specialistų ir panašiai? Šiandien niekas negali būti tikras, kad tai, ko išmoko šiandien, bus naudinga ir rytoj. Ir tai mus tarsi stumia iš už nugaros, verčia bėgti vis greičiau.

Taigi, kas atsitiko šiandieniniame moderniame pasaulyje? Kodėl mums nuolat trūksta laiko? Prof. Baumanas sako, kad šiandien laikas tarsi subyrėjo į smulkių epizodų karoliukus. Ateities šiandien, ko gero, nebegalima suverti, nes praeitis jau prarado galią susieti dabartį su ateitimi. Laiko karoliukai, pabirę nutrūkus laiko siūlui, paskatino trūkinėti ir socialinius ryšius. Ryšiai tarp žmonių darosi vis netvaresni, vis paviršutiniškesni, seklesni, laikinesni, vis lengviau išardomi. Kadangi visuomeniniai santykiai trūkinėja, yra nepastovūs, lengvai pažeidžiami, lengvai nutraukiami arba juos išardo kokie nors nelaimingi atsitikimai, tas kadaise egzistavęs pastovumas, tas senasis žinomos, numatomos, tikėtinos, aiškios kasdieninės rutinos pagrindas taip pat irsta…

Na o į klausimą “koks mūsų bėgimo tikslas” atsakymas dar sunkiau surandamas. Nes kaip sako profesorius Z. Baumanas – “mes susirgome trumparegyste ateičiai”. O jos išgydyti (ar bent jau “prisitaikyti tinkamus akinius”) mes neturime laiko…

P.S. Taigi tiek šiam kartui vitaminų, kurie gali padėti nuo “trumparegystės ateičiai”. Jei tik rasite laiko juos vartoti…

P.P S. Profesinių santykių konsultavimas (arba trumpiau – supervizija) irgi gali padėti parinkti koreguojančius akinius ”trumparegystės ateičiai” gydyme. Jei tik rasite laiko.

Close