Supervizoriai 

19 a. pabaigoje – 20 a. pradžioje supervizija buvo suvokiama kaip mokymas dirbti, kad kokybiškai būtų atliktas darbas. Tai buvo profesinė priežiūra, kuomet mažiau patyrusio specialisto darbą prižiūrėjo labiau patyręs specialistas. Kai kuriose profesijose (medicinoje, psichiatrijoje, psichologijoje ir kt.) ir šiandien išlikusi tokia supervizijos samprata. 1970 – 1980 m. supervizija Europoje įsitvirtino kaip paslauga, o vėliau ir kaip profesinė veikla, kuri apėmė istoriškai ankstesnę sampratą – profesinė priežiūra, praktikos refleksija, pasidalinimas patirtimi, taip pat integravo naujas idėjas – skolinius iš organizacinės psichologijos, sociologijos, psichodramos. Žinios apie organizacijas, vaidmenis jose, socialines kompetencijas, savivaldą ir t.t. tapo svarbiu elementu supervizijoje.

2004 m. Lietuvoje buvo parengti pirmieji supervizoriai – profesinių santykių konsultantai, o jau 2005 m. supervizija buvo apibrėžta Lietuvos teisiniuose dokumentuose, reglamentuojančiuose kvalifikacijos kėlimą.

Šiandien Lietuvoje supervizijos paslaugomis naudojasi tiek vadinamosios santykio profesijos (mokytojai, psichologai, medikai, socialiniai darbuotojai, etc.), dauguma viešojo sektorius bei verslo pasaulio institucijų atsotvai.

Apibendrintai galime teigti jog supervizija - tai konsultacinė pagalba dirbantiems specialistams, vadovams, komandoms bei organizacijoms, norinčioms tobulėti ir dirbti efektyviau. Dažniausiai supervizija reikalinga susidūrus su sudėtingomis situacijomis darbe, kurios pačios savaime neišsisprendžia. Supervizija darbo kultūros dalis, profesinės realybės konsultavimas, darbo santykių higiena, reikalinga norintiesiems tobulėti. Visgi egzistuoja viena svarbi sąlyga – supervizija padeda tik tuo atveju, jei joje dalyvaujantieji nori keistis.

Supervizorius padeda į situaciją pažvelgti iš šalies ir įvardyti problemas, o dalyvaujantieji procese išmoksta patys jas išspręsti. Kokybiškam darbinių klausimų ar problemų sprendimui reikalingas laikas. Todėl supervizija – tęstinis procesas, kurio metu ne tik padedama į situaciją pažvelgti iš šalies, rasti ir įvardyti problemas, bet tuo pačiu mokomasi jas patiems spręsti. Negana to konsultuojamasis jam keičiantis yra palydymas supervizoriaus.

Kokias problemas sprendžia Supervizija?

Konfliktai darbe – kai darbo efektyvumas stringa dėl konfliktiškų santykių su pavaldiniais, bendradarbiais, vadovais ar klientais ir nebepadeda nei pokalbiai, nei įspėjimai. Kai asmuo išgyvena vidinį konfliktą tarp savo nuostatų, vertybių ir atliekamo vaidmens. Kai trūksta komunikacijos tarp skirtingų padalinių, sričių, specialybių.

Vadovavimo iššūkiai – kuomet kyla klausimų apie organizacijos ateitį, padalinių ar struktūrų perorganizavimą ir nėra su kuo dalykiškai pasitarti; kai norima atrasti savo vadovavimo stilių, efektyviai deleguoti užduotis, moderuoti konfliktus ir susidėlioti prioritetus; kai susiduriama su vidinės karjeros organizacijoje iššūkiais.

Susidorojimas su emociniais krūviais – kai vyrauja nuolatinis emocinis nuovargis nuo intensyvaus įsitraukimo į sudėtingas darbines situacijas.

Pokyčiai darbe – kai keičiasi darbo sąlygos ar darbuotojai, kai norima užtikrinti sklandų naujų projektų ar paslaugų atsiradimą ir įdiegimą, kai vyksta kultūriniai, vertybiniai organizacijos krypties pasikeitimai.

Pagalba sau – kuomet darbinės problemos „parnešamos” į namus ir jaučiama, kad sunku atsiriboti nuo darbo, o darbo problemos tampa visos šeimos problemomis ir pradeda kenkti asmeniniams santykiams.

Dalykinių ir asmeninių kompetencijų stiprinimas – kai kyla poreikis įsivertinti savo gebėjimus, pasirengti pokalbiams su vadovais ar naujais darbdaviais, gauti palaikymą įsitvirtinant naujame vaidmenyje. Kuomet norima peržvelgti įprastą darbo eigą ir paieškoti naujų darbo formų; kai norisi pažinti save ir paieškoti naujų galimybių tobulėti profesinėje srityje.

Supervizijos gali būti: Individualios, Grupės, Komandos, Organizacijos. Apie visas jas plačiau galite rasti supervizijos formos, o kiek trunka supervizijos procesas galima susipažinti čia.

Supervizorių darbo principai: Individualumas, konfidencialumas, refleksija, dialogas, skaidrumas. Plačiau apie supervizorių darbo principus galite rasti čia.

Šiuo metu Lietuvoje superviziją gali teikti apie 60 profesionalių supervizorių. Visi yra pabaigę supervizijos studijas, atitinkančias europinį supervizorių rengimo standartą. Studijų programa parengta Miunsterio akademijos (Vokietija) bendradarbiaujant su Vytauto Didžiojo Universitetu ir Lietuvos Caritu. Nuo 2003 metų yra baigę 3 supervizorių kartos. Dar vienas mus visus vienijantis bruožas magistro studijos socialinių mokslų ar edukologijos srityse. O toliau tikra įvairovė - mūsų asociacijoje yra buvusių ir esamų socialinių darbuotojų ir pedagogų, medikų, inžinierių, sociologų, teologų - filosofų, psichologų, mokytojų ir verslo studijas baigusių. Esame ir iš įvairių Lietuvos vietų, darbo patirtis įgijome labai įvairiose organizacinėse kultūrose. Praėjome labai intensyvų trukmės mokymų procesą, kartu augome ir kaip asmenybės ir kaip profesionalai. Supervizorius vienija bei jų profesionalumu rūpinasi Lietuvos profesinių santykių konsultantų asociacija (LPSKA), kuri yra tikroji „Europos nacionalinių supervizijos organizacijų asociacijos“ („Association of National Organisations for Supervision in Europe“ (ANSE) narė.