Supervizija.lt > Paprastai > Supervizija medikams

Supervizija – tai savotiška profesijos sveikatos patikra. Galbūt tik profilaktinė. Savotiška darbo higiena. Bet ji leidžia laiku diagnozuoti sutrikimą ir jį koreguoti, kol liga neįsisenėjo ir neužklupo rimtos bėdos… Būkite sveiki.

Kas pasirūpins tuo, kuris rūpinasi kitais.

Nuo neatmenamų laikų gydytojas – viena gerbiamiausių profesijų. Nors šiandien esam susikūrę naujų autoritetų, daugelis iš mūsų ištikus bėdai į mediką žiūrime su pagarba, o kartais – kaip į paskutinę instanciją, kurioje tikrai turėtų būti mus nuraminsiantys atsakymai. Kaip gi jaučiasi tie tvirtybės ir visažinystės bastionai, kai nusivelka savo baltą chalatą?

Ar baltas chalatas – pakankama apsauga, leidžianti išlikti tvirtam, ramiam nuolatos patiriant stresą, prisiimant milžinišką atsakomybę, kasdien susiduriant su liga, mirtimi, kovojant,  bet… ne visada sėkmingai, guodžiant sergantį, nepatenkintą, palūžusį.

Šių dienų medikas dažnai prisiima itin didelius darbo krūvius, patiria sekinančius naktinius budėjimus, išgyvena nuolatinius pokyčius, restruktūrizaciją, nežinomybę, kartais ir reikiamų resursų stoką. Visa tai tiesiogiai daro įtaką jo darbo rezultatams, t. y. žmogaus, kuris patikėjo jam save, sveikatai. Na o ištikus nesėkmei – neretai sulaukia visuomenės spaudimo, žiniasklaidos puolimo…

Salus aegroti suprema lex (lot. paciento gerovė pirmiausia). 

Nuo Hipokrato laikų vienas iš svarbiausių medicinos tikslų – paciento sveikatos išsaugojimas. Be medicininių žinių bei patirties, gydymo rezultatams nemenką įtaką daro gydytojo ir paciento santykis, medicinos darbuotojų komandinis darbas, paties mediko emocinė būsena. Moksliniais tyrimais įrodyta, kad gydytojų patiriama psichologinė įtampa vėliau pasireiškia emociniu išsekimu, intereso darbui praradimu, blogėjančia tiek fizine, tiek psichine sveikata. Tai didina klaidų darbe tikimybę, neigiamai veikia bendravimą su pacientais (Georhring C, Bouvier G. M, Kunzi B, Bovir P. Psichplosocial and Professional characteristics of  burnout in Swiss primary care practitiones.  2005: 135: 101-08.). Kanados mokslininkai, 25 metus vykdę medikų patiriamo streso bei jo padarinių tyrimą, pateikė išvadas: „…daugėja gydytojų, kuriems dėl patiriamo streso darbe kyla psichologinių problemų, jos sąlygoja didesnį alkoholio vartojimą, suicidines mintis“ (Physician health matters. A mental health strategy for physicians in Canada. CMA Psysicians  mental healths strategy. 2010).

Taigi norėdami pasirūpinti pacientu, gerinti medicininių paslaugų kokybę, turime atkreipti dėmesį ir į gydančius gydytojus, pasirūpinti jų gerove. Tai padaryti galima ne tik keliant medicinos darbuotojų profesinę kvalifikaciją, bet taip pat ugdant profesinius santykius, komandinį darbą.

Viena iš supervizijos ištakų – „Balinto grupės“.

Ar medikas turi galimybių, laiko ir erdvės pasidalinti savo išgyvenimais? Kaip sprendžiami tarpusavio konfliktai, kylančios įtampos, kurių neišvengiamai pasitaiko darbe? Kaip bendrą medikų komandos darbą veikia įsisenėję tarpspecialybiniai, hierarchiniai barjerai? Kokiu būdu analizuojamas, reflektuojamas savo darbas, kaip daromos išvados bei ieškoma galimybių keistis? Kaip tvarkomasi su patiriamu stresu, gresiančiu „perdegimu“?

Šie klausimai kilo jau praeitame šimtmetyje, kai Michael Balint (vengrų kilmės psichoterapeutas) sukūrė ir Jungtinėje Karalystėje išpopuliarino refleksijos grupes gydytojams. “Balinto grupių” tikslas – darbe kylančių problemų su sunkiais pacientais aptarimas, pasidalinimas patirtimi, darbo rizikos, streso pasekmių, “perdegimo” prevencija. Šiuo metu Balinto grupės veikia 26 pasaulio šalyse. Dalyvavimo šiose grupėse veiksmingumas, gerinant medicinos personalo darbuotojų santykius su pacientais, įtikinamai patvirtintas daugeliu tyrimų.

„Balinto grupės“ – viena iš supervizijos (profesinių santykių konsultavimo) ištakų. “Balinto grupėse” pagalbą medikams teikia kolegos, jos veikia kaip savipagalbos grupės. Supervizijoje – profesionalus supervizorius padeda į situaciją pažvelgti iš šalies, atsiribojus nuo konkretaus profesinio lauko, bei įvardina problemas, o dalyvaujantieji procese išmoksta patys jas išspręsti bei šią patirtį gali taikyti ateityje.

 

Supervizija medikams.

Supervizija – tai konsultacinė pagalba dirbantiems specialistams, vadovams, komandoms bei organizacijoms apskritai. Parinkus tinkamą supervizijos formą galima spręsti daugelį mediko darbe kylančių klausimų, susijusių su profesiniais santykiais.

Supervizijoje yra galimybė ne tik aptarti „degančias“, neišspręstas, nerimą keliančias darbines situacijas, sulaukti kolegų įžvalgų bei palaikymo, kitokio požiūrio kampo, padedančio išjudėti iš kankinančio „užstrigimo“, bet taip pat mokytis, kaip ateityje panašių sitacijų išvengti. Šie bei kiti susidorojimo su emociniu krūviu darbe aspektai daugiausiai paliečiami grupinių supervizijų metu, kuriose dalyvauja nuo 3 iki 12 tos pačios ar panašios srities specialistų, tiesiogiai nesusijusių darbiniais ryšiais, pvz., skirtingų ligoninių onkologų ar skirtingų gydymo įstaigų vyr.slaugytojų ir pan. Taip pat grupinėje supervizijoje gali dalyvauti vadovai, vadovaujantys skirtingoms organizacijoms ar skirtingų organizacijų padaliniams. Komandinėje supervizijoje dalyvauja visa medikų komanda, pvz., skyrius. Jie dažniausiai  vykdo kompleksines, tarpusavyje labai susijusias užduotis, nuo jų darbo darnos priklauso bendras rezultatas. Tai gali būti ir gydytojai, ir slaugytojos, ir kiti darbuotojai, nuo kurių asmeninio indėlio priklauso komandinis darbas. Į komandinę superviziją visada kviečiamas dalyvauti ir komandos vadovas. Laukiamas rezultats ar lūkestis aptariamas prieš komandinę superviziją su užsakovu,  dažnai tai būna susiję su darbo atmosferos gerinimu, konfliktų sprendimo kultūros ugdymu, pokyčių išgyvenimu, komunikacijos gerinimu ir kitais klausimais, padedančiais komandai dirbti darniau bei efektyviau panaudoti turimus resursus. Be paminėtų supervizijos formų, galima individuali supervizija darbuotojams, išgyvenantiems pokyčius, esantiems užsitęsusioje konfliktinėje situacijoje, ieškantiems profesinio identiteto ar darantiems karjerą organizacijos viduje.  Jei pokytį išgyvena visa medicinos įstaiga, tinkamiausia pagalba jai būtų organizacijos supervizija, kurios metu gali būti derinamos kelios supervizijos formos, paraleliai gali vykti keli supervizijos procesai ir dirbti keli supervizoriai. Tai konsultavimo procesas, skirtas organizacijos darbui optimizuoti, galimiems struktūriniams pokyčiams numatyti bei veiklai vystyti.

Supervizija – tai visada procesas, kurio metu griežtai laikomasi konfidencialumo. Tai procesas, kuris reikalauja laiko, bet kartu ir leidžia visada skubančiam, atsakingam, stipriam ir viską žinančiam, nuolat tobulėjančiam, išgyvenančiam nuolatinius pokyčius medikui sustoti ir peržvelgti savo profesinį “bagažą”, atidžiau įsiklausyti į savo profesinio kelio bendrakeleivius, plačiau ar kitu kampu žvilgtelti į perspektyvas ir, jei reikia, pakoreguoti profesinės kelionės kryptį.

Be the first to comment “Supervizija medikams”